Gražūs prisiminimai. Yra perliukų, bet ne visas eilėraštis toks :)
norėtųsi, kad pirmosios eilutės nekartotų pavadinimo.

Dėkui už komentarus. Iš tiesų, kartais jausmai veržiasi į paviršių, ir į jį išsikapsto eilėmis (:

Mama, Mama, kas gali Tave šiame pasaulyje pakeisti. Ištarti žodžiai nors truputį apmaldo netekties geliantį skausmą. Gal tokius tekstus mes pirmiausiai rašome sau ir būkime sau atviri, jog tas mumyse spurdantis potyris taip ir veržiasi į paviršių, griebiamės tarsi už šiaudo žodžių, kad kaip nors jis iškiltų į paviršių, tuo pasidalindami su kitu tą kirbantį potyrį - jausmą - emociją - išgyvenimą.Pamenat, P. Širvys: "Ką mačiau, ką jaučiau - /Tau parodžiau/Vien ATODŪSIU SAVO GILIU>"(Liepsnabokščiai klevai)
Mamos, būkite laimingos čia ir ten.
Poezija marga, gal daug sykių margesnė už šį pasaulį, užtempti ją ant vieno kurpalio ar paguldyti ją į Prokrusto lovą nepavyks.

...man kaip tik ir patiko šis kūrinys, nes parašytas su meilės jausmu labai nuoširdžiai ir šiltai...aš neįsivaizduoju, kaip galima Poeziją rašyti be jausmo ? Juk visų pirma atsiranda JAUSMAS, KURIAM IEŠKOME ŽODŽIŲ...aš labai gerbiu kiekvieno nuomonę...bet jei poezijai jausmas - nuodėmė, minusas, tai kam tokia poezija reikalinga, juk ji nepažadins jokio jausmo ir skaitytojui???

Savita frazė:
Patrindavai delnus,
Kad sapnai pabėgtų.
Tačiau nepaisant netikėtų dalykų, kūrinys yra pakankamai jausminis.