Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo Van Gogo / Van Gogh / paveikslui.
Iš Begalybės šulinių
Regiu, kaip žvaigždės geria ūką,
Sidabru sninga, o gelmių
Apakinančių šviesos suka
Tylos spiralės spindesy
Nakties nakties beribio žiedo —
Pražydęs nerime, šviesi
Plaštakė mirksniui tik prisėdo
Ant balto šerkšno spindulių,
Ant neišlyto geismo vėjo —
Žvaigždėtą naktį aš galiu
Matyti, kur pūga nuėjo
Per melsvą delną debesų...
Pusnynais bris sapnai nušvitę —
Aš tik atodūsis esu
Alyvos žiedlapio šį rytą
Iš Begalybės šulinių...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-05-02 20:07:02
Žiedų šviesa, susiliejimas, pajausta trapumo akimirka... labai gražiuose vaizdiniuose. Nuostabus pojūtis pasilieka, beskaitant Jūsų lyriką. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-02 15:47:57
Mano mėgiamas dailininkas. Dėkui :)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-05-02 10:18:42
Sužavėtas. Labai pavykusi slinktis tarp posmų, nesibaigiantis sakinys dovanojantis nuostabą. Ačiū.
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-05-02 08:26:31
,,balto šerkšno spindulių", ,,neišlyto geismo vėjo", melsvą delną debesų" - labai gražu. Ir būti tik ,,atodūsiu alyvos žeidlapio" - neapsakoma.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-02 07:08:30
...Regiu kaip žvaigždės geria ūką... puikūs vaizdiniai, metaforos...švelni lyrika alyvų žavesy...