Santrauka:
Toks gal kiek ekspromtinis, nors "gimdžiau" porą dienų.
Įskilti man sveika -
Akmuo šnabždėjo savosiom molekulėm
Apie tai, ką išgirsti niekas negali.
Negyvoji gyvybė įtrūko lygiai pusiaunaktį,
Kai šalnos kibo į pievas
Ir šiltnamy sušalo kaimynai ūgliai.
Beakis pasikeitė plaukiant mėnuliui -
Dvi puses skyrė įtrūkio siūlas.
Juk jau du, skilę iš vieno kandaus šalčio lauke.
Mirė vienybė. Atvirkštinė mirtis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-05-02 14:53:04
Skaičiau ir galvojau, na su akmens įtrukiais man viskas aišku, nes akmuo mano ,,didžioji meilė'', tad taip ir būna - randi dvi puses, o kiek buvo vilčių, kad jis tik vienas, deja - laikinumas ir nieko tikro, nes rytojus su paslaptimis...Geros mintys - kūrinyje.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-05-01 22:34:31
o jei taip žmogus galėtų... va, bandau kartais ,, persiplėšt į tūkstantį mažų meškučių", bet šnipšt...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2009-05-01 20:02:08
Gan įdomiai susuktas
Anonimas
Sukurta: 2009-05-01 18:36:05
...duelizmas...kiekviename iš mūsų...puiki mintis, geras