sugrįžtu...

Santrauka:
ir be laiko grąžos
...sugrįžtu – ir be laiko grąžos
dieną gražią apglėbęs
                    k e l i u s
nuogus gundančiai
lyg tuos pačius –
be šešėlių per kaitrą

kelionė nuščius –
formą tobulą radus
k a r t o s
               už ribos
mūs klaidinančio tolio
artybės vertos...
st_a_s

2009-05-01 09:24:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): obelaitė

Sukurta: 2009-05-04 19:43:35

Be šešėlių per kaitrą artybėj-puiku :)

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2009-05-01 22:44:47

giliai neįkainojama artybės vertė- džiaugiuos tai skaitydamas, o ir matydamas

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-05-01 16:18:34

...nuostabus sugrįžimas...pakerėjo tapybiškumu ir ryškiomis poetinėmis spalvomis...

Vartotojas (-a): obelaitė

Sukurta: 2009-05-01 16:17:07

Formą tobulą radus...tobulai :)

Vartotojas (-a): apideme

Sukurta: 2009-05-01 15:13:26

Stipriai, dinamiškai. Spėju, kad taip kaip autorius ir norėjo.

Vartotojas (-a): paguodos giesmė

Sukurta: 2009-05-01 14:53:17

Vertas dėmesio sugrįžimas :) Per prarastus - į atrastus...

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2009-05-01 13:33:16

Nėra prie ko prikibti. Tiesa, skaičiau kelissyk, dar vis ieškojau. Pastebėjau ne vien formą. Patiko kūrinio aritmika. Eilutės sukėlė netikėtus vaizdinius.

Vartotojas (-a): vraidras

Sukurta: 2009-05-01 12:02:21

alchemikas ; )))

Vartotojas (-a): Takažolė

Sukurta: 2009-05-01 11:26:42

Tobula forma rasta :) bet kartosis kelionė... Ak, tie klaidinantys toliai... Kai visada giliamintiškai.