Santrauka:
Iš ciklo „Vienišiaus pasija“
4
sugrįš tikrai sugrįš laikinas bet kitas
rytas ir rasa ir krintanti žvaigždė
ir vakaras ir mėnuo iš debesies išlipęs
ir naktis kuri sieloje kaip priekaištas aidės
kaip neišsaugotos akimirkos kaltė
nors lemta mums akimirkoj išnykti
mes nesame mes buvom taip arti širdie
ant atbrailos kur lemtis iškėlus nykštį
riba čia mirksnis tampa amžinybe
aš pripėdavęs čia be pėdsako išnyksiu
štai šaltis tave širdie tvirtai sugnybia
ir nepaleidžia lemtis žemyn parodo nykštį
sakyk viltie sakyk kur mano pėdos lieka
kai mano vargšą kūną sudoroja sliekas
Ražas
2009-04-30 16:42:14
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-30 23:16:38
Sakyk viltie kur mano pėdos lieka...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-04-30 23:00:08
kai vargšą kūną sudoroja sliekas.... siela aukštyn pakylus būna
/ o tas minčių sliekas jau dabar mus doroja/ ....
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-30 21:05:16
,, kaip neišsaugotos akimirkos kaltė..." Giliai įsmigo. Tikrai, tiek pėdų įminame gyvenimo kelyje, kur jos lieka po mūsų?..
Vartotojas (-a): Pyteka
Sukurta: 2009-04-30 17:39:16
Kaip įmanoma kažkieno mintis, galbūt jausmus įrėminti : per daug to, per mažai ano, netinka metafora, netinkamas rimas ir panašiai... Galbūt užtektų pasakyti ar patiko, ar galbūt neradai prasmės, nežinau.. Gal nusikliedėjau, bet (nesvarbu).
man patiko, labai. ypac paskutinės eilutės.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-04-30 17:23:03
Užkliuvo tekste tam tikri pasikartojimai: pirmam posme per daug tų IR, antrame - MES, trečiame - ČIA. Kūrinys nėra iki galo pritemptas, nors ir aptikau dėmesio vertų minčių, kurios tikrai pakelia teksto lygį.
Aptikau klaidą: neesame. Gal geriau tiktų nesame? Bet tai tik mano asmeninis požiūris, pastebėjimas, kuris gali būti kritikuotinas...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-30 16:47:19
Puiku, gera, stipru.