Tau šitą istoriją
Po daugelio gal metų
Papasakos arba primins pavasariai.

Ir kaip pirmąkart girdėdamas,
Vėl užsimerksi prieš kvepiančius
Plaukus, drėgnus delnus, akis...

Sustosi trumpam ant plento kelio,
Ir basos pėdos degs,
Nes šitaip saulė pavasario kalba.

Sužinosi, kad būna kaitra,
Kai degina kažkieno kvepiantys
Plaukai, drėgni delnai ir akys...

Bet sumeluosi, kad niekada
Dar niekas taip nedegino,
Ir nežinai, ką reiškia degti.