Taškas bus...

Taškas bus tašku kol nejuda
Kulkos tai trajektorijos
Tai linijos kurios baigiasi
Deda tašką
(.)
Dvitaškį
(:)
Daugtaškį
(...)
Visada kažkur pataiko
Nebejuda
Kaip tai paaiškinti?
Erelis

2009-04-29 01:00:17

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): ardas

Sukurta: 2009-04-30 13:43:44

Baisu kai žmogus žmogui gali padėti tašką...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-04-30 07:18:17

Kareiviškai (tvirtai) sukoncentruota į Tašką... Dvitaškį... Daugtaškį... lyg tarp subtilaus atsitiktinumo. Įdomu.:)

Anonimas

Sukurta: 2009-04-29 12:21:20

visai įdomu - atgręžtas optinis taikiklis:)
Būtų logiškiau, jei darbe būtų minimas pradžioje daugtaškis (abejonė, momentinis sutiktojo pasaulis, jo įvertinimas,...), vėliau - dvitaškis (pro skaidrią akutę optika kalba,...) ir tik vėliau - taškas (įvykdyta). Gražiai sektų tada ir pabaiga.
Šįsyk labai iškalbus kietumas patiko:)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-04-29 11:35:45

...suprantu...balansas ant ribos...ten kur švinas švilpia...

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2009-04-29 10:50:54

mat koks tas gyvenimas - trajektorija ir taškas

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2009-04-29 08:17:09

Hm, sunku tai apibūdinti kaip poeziją. Gal greičiau poezija proza arba eksperimentas ir tai geriausiu atveju. Be to, tekste atsisakyčiau tų dviejų TAI.
Reziume: kūrinio vieta trumpuosiuose žanruose.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-04-29 07:57:13

kareivški pamąstymai :) gal mes judantys taškai