Dėkui už komentarus, Goda ir Raže. Jūs užčiuopėte skaitydami mano jausenas.
Gerb. Laiptuose, eilėraščiai - neatliekami, nepadaromi. Jūsų žodis - tikrai grubus. Kas šventvagiška - spręs Dievas. Ir šio eilėraščio negrindžiau niekuo. Įdomu, kaip pagrindžiami jausmai. Jei juos reikia pagrįsti, tai jų paprasčiausiai nėra. Ir įsiskaitykite: Bergždžia ne šerdis, o obelis bergždžia. Čia slypi didelis skirtumas, jei įžiūrite.
Žmogiškumo ir gamtos tariama priešprieša, išsiveržimo beviltiškumas iš žmogiškosios tikrovės(devyni nuopolio ratai ir vaiko išgąstis) - išsivadavimas - plukių šviesoje ir vėl beviltiška bergždžia obelis ir merdinti varnėno giesmė. Sužmogintoje gamtoje tie patys nuopolio ratai, gamtos ir žmogaus tapatumas. Skatinantis mąstyti. S. Geda - "priraišioti vieversiai". Net ir kosmoso platybėse viltingai švytės plukių šviesa, bergždžios obels skundas ir varnėno giesmė. Taupiose eilutėse beribis nerimas. Dėkui.
devyni nuopolio ratai
išgąsdinto vaiko glėby impulsyviai stipriai nugramzdina ir persmelkia... iki merdinčios būsenos; nuteka bergždžios obelies šerdimi. Vaizdingai ryškus, efektingas praradimo įspūdis.
Anonimas
Sukurta:
2009-04-28 11:06:05
per arti vienas kito: 9 nuopolio ratai - vaikas (čia jau šventvagiška); bergždžia - šerdis; giesmė - merdinti. Suprantu, prieštaringumu grįsta, bet atlikta grubiai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-29 23:52:12
Išgąsdinto vaiko glėby devyni nuopolio ratai-stipru,kaip ir viskas,bet tai net krūptelėti privertė...
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-04-29 10:05:19
Išraiškos ypatybė - įvaizdžiai. Glaustumas, kompaktiškumas dar labiau sustipriną vaizdo paslaptį.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-04-28 21:24:38
išsivadavimo šviesa
plukių vainikuose
...pavasariškas... iš gelmių sielos plaukiantis...
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2009-04-28 19:52:18
skaitant eiles jaučiasi bendra gija (ar šerdis, tik ne šios obels...) -
(gal) t a i savitumas...
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-28 12:36:42
Dėkui už komentarus, Goda ir Raže. Jūs užčiuopėte skaitydami mano jausenas.
Gerb. Laiptuose, eilėraščiai - neatliekami, nepadaromi. Jūsų žodis - tikrai grubus. Kas šventvagiška - spręs Dievas. Ir šio eilėraščio negrindžiau niekuo. Įdomu, kaip pagrindžiami jausmai. Jei juos reikia pagrįsti, tai jų paprasčiausiai nėra. Ir įsiskaitykite: Bergždžia ne šerdis, o obelis bergždžia. Čia slypi didelis skirtumas, jei įžiūrite.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-04-28 11:58:09
Žmogiškumo ir gamtos tariama priešprieša, išsiveržimo beviltiškumas iš žmogiškosios tikrovės(devyni nuopolio ratai ir vaiko išgąstis) - išsivadavimas - plukių šviesoje ir vėl beviltiška bergždžia obelis ir merdinti varnėno giesmė. Sužmogintoje gamtoje tie patys nuopolio ratai, gamtos ir žmogaus tapatumas. Skatinantis mąstyti. S. Geda - "priraišioti vieversiai". Net ir kosmoso platybėse viltingai švytės plukių šviesa, bergždžios obels skundas ir varnėno giesmė. Taupiose eilutėse beribis nerimas. Dėkui.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-04-28 11:50:27
devyni nuopolio ratai
išgąsdinto vaiko glėby impulsyviai stipriai nugramzdina ir persmelkia... iki merdinčios būsenos; nuteka bergždžios obelies šerdimi. Vaizdingai ryškus, efektingas praradimo įspūdis.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-28 11:06:05
per arti vienas kito: 9 nuopolio ratai - vaikas (čia jau šventvagiška); bergždžia - šerdis; giesmė - merdinti. Suprantu, prieštaringumu grįsta, bet atlikta grubiai.