Santrauka:
Iš ciklo „Vienišiaus pasija“
Krintančio lapo šešėlis –
Dalelė mažutės tiesos –
Išnykstantis prisikėlęs
Be jokio šešėlio plasnos.
Kažkieno gyvoj atminty
Kaip dalelė liūdnos tiesos –
Laikinumo tiesa karti –
Amžinybės ji neatstos.
Krintantis lapas vėjuose
Greit laikinu šešėliu taps...
Mintį karčią kalėjusią
Kaip sunku sau pačiam ištart.
Nežudyki vilties šešėliu –
Švelnus dvelksmas tylinčio mėlio...
Ražas
2009-04-27 13:57:44
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-04-28 18:39:10
Mintį karčią kalėjusią
Kaip sunku sau pačiam ištart.
Nežudyki vilties šešėliu –
Švelnus dvelksmas tylinčio mėlio...
Šauniai pasakyta... :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-04-27 22:15:50
liūdnai puikus
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-04-27 15:57:21
Švelnus dvelksmas tylinčio mėlio... užliūliuoja vilčiai... kol vėl susiduri su krintančio lapo šešėliu... Vaizdžiai prisiliesta prie karčios tiesos.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-04-27 15:30:05
"Laikinumo tiesa karti"
Iš tikrųjų karti.
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2009-04-27 14:38:12
Trapus laikinumo pojūtis lyg 'švelnus dvelksmas tylinčio mėlio'...
Labai patiko, ačiū (su gėle)