Nerimuok, sako, „aukštį“ ir „paukštį“.
O juk aukštis ir paukštis greta...
Taip ir norisi skristi ir šaukti,
Kad širdis paukščio skrydžio verta.
O jei skrydis, tai reiškia – ir aukštis.
Kas pakels, jei ne paukščio sparnai?
Ir neverta gailėtis ir graužtis
Dėl nevykusio rimo nūnai.
Jie nedaug kam yra reikalingi.
Nerimuojam – ir viskas gerai...
Tegul renka rimus, kas netingi,
O skyrybą sudės aitvarai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Moralistė
Sukurta: 2009-04-27 00:29:48
Gyvenimas tik vienąkart deda tašką. Sakinio gale. O daugtaškiai - tai ženklas sustoti ir susimąstyti. Svarsto eilėraščio lyrinis subjektas, kviesdamas pasvarstyti ir skaitytoją.
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-04-26 22:34:43
Galiu tik dėl daugtaškių prisikabinti, daugiau tikrai nėra prie ko... :)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-04-26 21:35:00
Nors dar taisytinas, tačiau ne beprasmis. Paskutinė eilutė taikli.
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-26 19:30:07
Pabaiga pritrenkianti,šaunu :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-04-26 18:13:20
tik daugTAŠKIAI pritaškė........... kaip musės ant palangių :)
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-26 17:42:11
Kažkam reikalingi...
O rimas visai geras. :)