Santrauka:
Senstu ir senstu.....
Sugrįš vėl praeitis, kai mintys skils,
Tapydamos vaikystės sodą - guosis,
Išplaks šakas į degančias akis
Per naktį šėlęs lyg vaiduoklis gluosnis.
Ir niekam nereikės dalint žodžius
Į stabilius ir tuos, kurie išvirsta,
Ant stalo gėrimas neuždarytas džius,
Kaip džiūsta visa,ką seniai pamirštam.
Belyčiai angelai tupės lange,
Uždengę rožiniais apsiaustais gležną kūną.
Jie taip subtiliai primena tave
Ir tai, kas nerimu giliu ilgiausiai tūno.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-04-27 12:26:08
...puikus kūrinys.
vieni iš stipriausių yra man šios autorės kūriniai, labai gyvybingi.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-04-26 18:40:43
Praeitis sugrįžta į akimirkas padalinta, blaškoma šios dienos, ryto, vakaro ir nakties tiesos, nerimastinga, bežodė draskanti sąžinę, o ir gardžiausios akimirkos išsilieja užmaršties miglose,
išsisklaido, palikdamos vien nerimą, vien klaustuką -ar tai buvo?.. būtasis kartinis nesikartoja,
pavirsdamas "esu".
Puikus ir išraiškingas. Dėkui.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-04-26 18:06:03
Ant stalo gėrimas neuždarytas džius,
Kaip džiūsta visa,ką seniai pamirštam.
...net burnoje išdžiuvo :)
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-26 13:31:26
Patiko. Iš tyro praeities ilgesio ir skausmo subtiliai išpintas. Tokiu ramiu išsisakymu, be isterijos, be afišavimosi, be minties piršimo, bet didžiule įtaiga...