Aš stovėjau prie jo kambario durų, minutėlę luktelėjau ir įėjau nepasibeldusi.
Viskas palikta, ir stalas pilnas iškarpų, ir lova, kurioje mėtėsi žaislai. Nesutvarkyta, sujaukta.
Aš pakėliau akis į lubas: mėnuliukai, žvaigždutės, jam šie tapetai buvo labai gražūs todėl juos ir nupirkau. Dar kartą priėjau prie lango, pažvelgiau, kieme nuo vėjo gūsių siūbavo supynės. Rudeniniai lapai sukosi ratu. Kažkur tolumoje leidosi saulė.
...atsisukau ir akys užkliuvo už sąsiuvinio, kuriame kiekvienam lape po svajonę.
Praverčiau, paskutinis piešinys dar nepabaigtas. Paėmusi jo spalvotus pieštukus pati drebančia ranka pradėjau spalvinti medžius.
Gailios ašaros nuriedėjo mano skruostu, ir nutiško ant popieriaus, susiliejo spalvos, ir vaizdas tapo blyškus.
Netikėtai už nugaros pajaučiau žingsnius. Mane apkabino vyriškos rankos ir tyliai tarė su skausmu:
- Mes ištversim...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-04-27 10:49:40
Vaizdus minčių dėstymas atveria begaliniai skaudžią temą, kuri jau pati savaime paliečia jausmiškai.
Manau, prasmingam dienoraštiniam įrašui tiktų geriausiai. Ten ir perkeliu.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-04-27 00:01:19
...lauksiu tęsinio...patiko...
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-26 12:10:24
Aprašymas daugiau vaizdinis nei jausminis. Bet tai gali būti pradžia...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-04-26 11:58:07
Na toks truputėlį dienoraštiškas, bet tuo pačiu ir paslaptingas. Tai kūrinys apie netektį? nelaimę? mirtį? Daug klausimų be atsakymų. Bet gal tai ir yra savotiškas to teksto privalumas...