Šiandien buvo diena normali:
Saulė švietė, ir gėlės žydėjo.
Ošė beržas ramiai pakely
Ir žvilgsniu praeivius vis lydėjo.
Sekė budriai žvitri jo akis,
Ar užklysi į mano pastogę.
Mano paslaptį kantriai laikys,
Nors, ką jaučia širdis, jis nutuokia.
Berže, mano drauguži tylus,
Aš prie tavo liemens prisiglausiu.
Tavo lapai šnarės man žodžius,
Tuos, kurių jau turbūt nesulauksiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-04-22 20:36:50
Norėtųsi savitesnės raiškos.
Vartotojas (-a): Moralistė
Sukurta: 2009-04-22 20:27:27
Eilėraštyje gyvenu ne aš pati - tai meninis pasaulis. Nesulauks eilėraščio lyrinis subjektas. O gal sulauks? Pasakyta ,,turbūt". O dėl liūdnos pabaigos ...po liūdnų valandų labiau vertiname linksmas. Pasak J. Baltušio, ,,gyvenimas eina vis pasilinguodamas".
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-04-22 18:38:49
Na, kodėl Jūs taip liūdnai, būtinai sulauksit žodžių, svarbiausia juos išgirsti...
Vartotojas (-a): Regina Tamošiūnaitė
Sukurta: 2009-04-22 17:22:09
Gera, kai turi prie ko prisiglausti. Kodėl liūdna pabaiga?