Laime mano, ateik pas mane,
 Aš tau kambarį jaukų įruošiu.
 Būsi mano brangiausia viešnia -
 Tau baltai patalėlį paklosiu.

 Ir užversiu senas langines,
 Ir duris tylutėliai užsklęsiu.
 Ir gyvensi tuomet pas mane,
Niekados jau tavęs neprarasiu.

 Kai norėsiu, dainuosiu linksmai,
 Kai norėsiu - pasaulis man lenksis.
 Ir tikriausiai pamiršiu ūmai,
Kad tave pasiklojau prie slenksčio.

 Pasijusiu valdove dangaus
 Ir visos mirguliuojančios žemės!
 Bet tavęs negaliu aš sugaut,
Nes esi tu laisva, nors benamė.