Tu mane vadinai – angelu baltu,
Tau vienam akys žibėjo iš žvaigždžių.
Aš viena. Noriu, kad būtum šalia,
Bet balti angelai turi būti vieni,
Taip nusprendė Dievai.

Pr.:
Tu mane vadinai angelu baltu...
Aš noriu, kad išnyktum tu,
Angelo akys sužibės pykčiu.
Tavo angelo nėra,
Jis dabar tamsoje.
Tau vienam jo žvaigždės žibėjo,
Tau vienam... tau vienam.

Nieko nėra, angelas danguje,
Tūkstančiai žvaigždžių ir dvi iš jų,
Žvelgia į tave...
Tau tai primins balto angelo akis
Nieko neliks,
Tik tu ir naktis.

Pr.:
Tu mane vadinai angelu baltu...
Aš noriu, kad išnyktum tu,
Angelo akys sužibės pykčiu.
Tavo angelo nėra,
Jis dabar tamsoje.
Tau vienam jo žvaigždės žibėjo,
Tau vienam... tau vienam.

Ir nesvarbu, ką dabar galvoji tu.
Man nereikia sparnų,
Kad supraščiau kaip tave myliu.

Pr.:
Tu mane vadinai angelu baltu...
Aš noriu, kad išnyktum tu,
Angelo akys sužibės pykčiu.
Tavo angelo nėra,
Jis dabar tamsoje.
Tau vienam jo žvaigždės žibėjo,
Tau vienam... tau vienam.