Saulės spindulio apšviesta žemė.
Ten ir Tavo paslaptingos akys
Apžvelgė bundančius laukus,
Gyvybe pulsuojantį šapelį, vabalėlį.
Iškėlęs paslaptingą ranką savo,
Palaimini bedievius ir šventus.
Prisikėlimo varpas aidi skamba aidi,
O ten giesmė ir meilė, ir viltis
Subėga tarsi upės vandenynan
Į širdis tų, kurie tave išgirs.
Riedės pagražintas margutyje pasaulis
Ir pirmosios gal gėlės sužibės.
O vargo ašaros iš skurstančio pagalvės
Tik susigers, ir nieko nebeliks...
Tik upės trys kaip tikėjimas, meilė ir viltis
Išnyks... Gal liks tam vandenyne,
Varguolio širdyje Aleliuja suskambės...

Už tuos, kurie tik širdimi pajaučia meilę, viltį ir tikėjimą,
Širdies margutį ridenu...