Diena – naktis. Patvinstam ir atslūgstam,
O krantas trupa, keisdamas ribas.
Štai sausas stabaras vešlus, kur augo kupstas,
Dantis štai gyvio, troškusio įkąst.

Saujelė smėlio. Išbyrėjęs laikas.
Naujais pavidalais atgimusi ugnis.
Naktis – diena.Tik šaknys nebelaiko –
Gal teks tarp smilčių smiltimi nukrist?

Diena – naktis, šviesos kartojas ciklas,
Sapnų – svajonių trindamas ribas.
Net iš plėšrūno tik dantis beliko.
Kažin ar spėjo aukai jis įkąst?

Mintis į praeitį, nes ateities ji bijo,
Nes horizontas švinta vis blausiau.
Naktis – diena. Seni takai užgijo.
Kadais patvinę mes atslūgstam jau.