Santrauka:
Su tavim aš tik laukiu senatvės.
Gal nelaukiu – artėjant jaučiu…
Su tavim aš tik laukiu senatvės.
Gal nelaukiu – artėjant jaučiu…
Žodžiai poodžiu sminga kaip rakštys…
Gal užbaikime vienu kirčiu?
Su tavim rudeniop į vienatvę,
kaip sena ir bergždžia obelis
tyliai numetu lapą po lapo,
o lietus mano ašarom lis…
Jau žvangėjimas dalgių netyla.
Ar šienauja kažkas, ar tai mes
taip skausmingai į akmenis dylam,
taip keistai sukryžiavę rankas?
Su tavim aš tik laukiu senatvės.
Gal nelaukiu – artėjant jaučiu.
Tu nukelk nuo užgesusios dagtį
vaško žvakės…ir mano pečių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-04-17 22:22:49
gražios mintys,tekančios lengvai.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-04-17 21:16:35
tyliai numetu lapą po lapo,
o lietus mano ašarom lis…
byra metai, lyg lapai ant tako
gal todėl čia su jais... graudulys...
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2009-04-17 21:00:13
dienos atradinas.žaviuosi
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-04-17 20:52:05
...puiki lyrika...labai...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-04-17 16:53:00
Senatvės laukti nereikia, ji pati ateina. Tik labai gražu, jeigu ją pasitinkam dviese.
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-17 16:03:03
Liūdnoka tiesa,bet ritmingai malonus skambėjimas :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-04-17 13:41:45
Skaudu praregėti laukimo prarają, neužpildytą niekuo daugiau.Skaistyklos verta būsena.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-17 12:18:35
Puikus kūrinys.Ražas kalba apie liūdesį, bet tai žmogus dar jaunas, o mintyse visada kirba klausimas - ar būsime ir senatvėje su mylimu žmogumi kartu.....
Tad jaudinančiai gražus darbas :)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-04-17 11:55:13
Kam tiek liūdesio. Juk ir senatvė dovana Kūrėjo, turinti savo žavesio ir privalumų.
Ją reikia stoiškai išgyventi. Švelni rudens meilė, gyvenimo įsaulis, bet su darganom,
bekele, gruodu ir šlapdriba. "Išminčių patenkina tai, ką turi, o kvailys kankinasi niekindamas tai, ką turi."(Seneka) Ne pamokslauju, liūdesiui apraminti.
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-17 11:37:30
Ir paodis ir poodis - visi teisūs. Poodis(1)-po oda esantis audinių sluoksnis. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Su pagarba. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-17 11:28:02
poodžiu - paodžiu. Taip rašyčiau. Pirmoje strofoje atsisakyčiau daugtaškio po "rakštys".
ketvirtame posmely - paskutinės dvi eilutės užstrigo - tiksliau, kad paskutinė sustabdė visą ritmą.
O dėl minties - kaip jau sakė Ramunė - LYRIKA.
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-17 11:26:20
Poodžiu - po oda, ne pa oda. Jei vietoje "taip keistai sukryžiavę rankas", būčiau parašiusi "ir keistai sukryžiavę..." išnyktų pusė liūdesio ir nusivylimo šiame stulpelyje. Man taip atrodė. Čia būtent taip išgyventa.
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-04-17 11:25:14
Vaje vaje, kaip gražu... Tylus tylus prašymas... :)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-04-17 10:59:36
Labiausiai kabina pirmasis posmas ir dalis trečiojo. Paskutinę eilutę labiausiai keisčiau.