Dar atsisėsk į savo gelsvą suolą,
Dar pastovėki klasėj prie lentos...
Tegul nuaidi tavo linksmas juokas,
Kurį kiti jau kitąmet kartos.

Žvilgsniu paglostyk rožės žiedą rausvą
Ir vyturiui mažam nusišypsok...
Kiek būta šičia liūdesio ir džiaugsmo,
Puikių svajonių, grožio ir šviesos!

Kiek būta laimės čia per metų eilę,
Nusivylimų, rūpesčių, klaidų...
Galbūt čionai suradęs pirmą meilę,
Tu supratai – gyventi nuostabu!

Ji tau padės gyvent, kai siautės vėtros,
Kai susipins gyvenimo keliai...
O gal suklykus toly lyg žuvėdra
Ji tarsi saulė jūron nusileis?..

Ir kaip bebus, norėsis kartais grįžti
Mokyklon, kur skambės kiti vardai,
Kur nuolat krykštauja linksma vaikystė,
Kur tavo pėdos paliktos kadais...