Santrauka:
Eiliuotas eskizas pavargusioms akims
Pavargęs pabėgau į tas ganyklas,
Kur svajotojai stebi savo avis.
Ten ieškojau pabėgusios saulės,
Skubančios sutikti blausią vakarę.
Nebijojau įsipint aitvaruos,
Kylančiuos į betiksles aukštybes,
Kur dievai neieškojo vietų gyventi.
Pabėgau tenai, kur debesys sukos ratu,
Giliai įsivėlę į dangų mėlyną.
Kitur keliauti nebuvo tikslų. Vertėjo sugrįžti.
Įkristi namo. Čia dygo kiti užutekiai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-19 15:43:12
Pasiganymas-sugrižimas,trumpame daug :)
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2009-04-16 19:35:30
ir namų niekas nepakeis..
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-16 18:58:58
Perskaičiusi pirmas eilutes, tikėjau, kad lengvai stebėsiu "svajotojų avis". Tik kažkoks liūdesys apėmė, kai aitvarai ėmė kilti "į betiksles aukštybes". "Nebijojau įsipint aitvaruos"...Kažkaip įsipyniau. Ėmiau nagrinėti tekstą, nemokėjau pajusti...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-16 18:42:21
"Įkristi namo" - ?
Hm. Prabėga vaizdai.