Vakaras pilkas virš tavo galvos.
O šakos vis kyla, jos laukia maldos
Išskleistos, tuščios, tvirtos tiktai,
Joms vėjai nebaisūs audros pranašai.

Pumpuras žalias palies paslapčia,
Šakelės dainuos, šoks ir juoksis nakčia.
Į žvaigždę, į viršų jos kils pamažu,
Kur slepias nuo vėjo viltis – aš tikiu.

Gyvenimo vėjai ir pūgos tiktai
Paliks čia šakelėm tvirtom ir laibom
Išraižyti kūno sruogelėm mažom
Senam sodžiui rašyti laiškai.

Kai vakaras juodas išnyks pamažu,
Skraidysi padange su saule tikrai.
Neverta liūdėti, Tu tvirtas, stiprus,
Įrėžęs į žemę savuosius sparnus.