Sudaužome stereotipus,
kad galėtumėme nutapyti
laisvą padangę.
Mums nerūpi plakatai,
kurie ragina būti
dvidešimt pirmo amžiaus snobais.
Jų ir taip dauguma.
Ir mums velniškai nerūpi,
kad rytais mes maitinamės
nesveiku maistu,
kurį jūs vadinate meile...
Mums negalioja taisyklės,
nuo kurių tapome savų kūnų tarnais.
Nes gyvenimas - žaidimas,
tai vaikščiojimas
po kvepiančiomis lietumi gatvėmis,
kur pavadinimai seniai pamiršti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-16 12:06:42
Tikiu, kad gyvenimas - "tai vaikščiojimas kvepiančiomis lietumi gatvėmis, kur pavadinimai seniai pamiršti" Tikrai pabaiga sužavi. Tiktai gaila, kad gyvenimo-žaidimo taisykles ne mes kuriame...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-14 23:34:03
pritrūko vidinio skambesio, kuris trauktų prisiminti ir skaityti dar ir dar.
pabaiga sublizga.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-14 20:58:39
Tikrai šiais laikais yra daug ko kas skirta vien tam, kad praeitum pro šalį ("Mums nerūpi plakatai,
kurie ragina būti
dvidešimt pirmo amžiaus snobais.") ir tai tik pačių susikurto žaidimo elementai... Šiandien be galo noriu stipriai keiktis ir tai iššaukia būtent peršami "stereotipai", kažkas ką žmonės susigalvojo vien tam, kad galėtų užkamšyti beprasmybės tarpus dar didesne tuštybe...