Mes laikini šioj žemėj. Pasibūsim,
Kol Viešpats mums pabūti šičia leis.
Todėl suklaupę meldžiam: „Tėve mūsų,
O, leisk mums eiti tik tiesiais keliais.

Leisk mums paminti pyktį ir pagiežą,
Leisk nuslopinti nešvarius jausmus.
Leisk tik Tavim vieninteliu tikėti,
Nes Tu vienintelis globoji mus.

Tau ačiū, kad padėjai pasikelti,
Kai žemės kelyje ėjau, klupau.
Dėkoju, kad parodei mano kaltę,
Kai visados save teisiu laikiau.

Dėkoju, Viešpatie, kad tiesų kelią
Aš pas Tave ir vėlei atradau,
Kad leidai man pajusti Tavo galią,
Susimąstyt, įvertint... Ačiū Tau.

Netobulas esu aš. Silpnas, menkas.
Viršūnė tobulybės, Dieve, – Tu.
Todėl laikyk tvirtai mane už rankos,
Leisk nuolat būti su Tavim kartu“.