Prisikelia Dievas, nes niekad nebuvo numiręs --
Suvirpa sparnai Begalybės – žvaigždynų giesme--
Kažkas lyg ateina į mus nepsakomai tyras --
O Žeme našlaite su skausmo skraiste neramia,

Pavasaris tavo benamis brūzgynais vis brenda,
Vis brenda ir brenda, tikėdamas žiedo galia --
O aš jam išaudžiau iš baltojo sapno legendą --
Lyg mažą drugelį dainos Švento Kalno šalia --

Gal Dievas išgirs ją, gal žmonės, o gal tik vien vėjas
Viršūnėms kalnų pins sidabro karūnas iš jos --
O džiaugsme šventasis, iš pirmojo žiedo atėjęs,
Širdy pasilik vieversingąja aura tylos...