Veidas

praeivio - ne praeivio
(ne) pažįstamo
šimtakart o gal tūkstančius
(ne)matyto
(ne)sutikto
šypsnį

šiltą

(ne)sveikinau
(ne)priėmiau
(ne)grąžinau

atmintyje
(ne)
įprasminau

*
pražydo gėlė taip svaigiai
laukta
(ne) laukta vėl

laukta

skaudžiai kvapnūs žiedai
besiveržiančią gelmę užliejo
spindulį
kryžmu užklojo
akmenimi tapo

*
raudona skraiste
gervuogių šokis vis
kviečia

eik eik
(ne)
(be)
žiūrėki
atgal
(ne)šiandien - (ne)vakar
(ne) rytoj

ašaros snieguolių
driekiasi
driekiasi
radaa

2009-04-06 00:16:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-05-05 11:27:52

...ilgesys ilgesys...ir toks trapiai žavingas...

Vartotojas (-a): obelaitė

Sukurta: 2009-05-01 00:25:38

Skaudžiai kvapnūs žiedai...įkvepiu ir kenčiu alpulį :)

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2009-04-20 18:44:57

(taip!)...

Anonimas

Sukurta: 2009-04-07 10:09:17

Jūsų kūryba man labai artima, perpinta prisiminimų gijomis, su laiku esamu buvusiu, busimu, su neigimu ir teigimu.
Ateitis:
raudona skraiste
gervuogių šokis vis
kviečia

Kvietimas - vasarai, puiku :)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-04-07 09:46:33

skaudžiai kvapnūs žiedai
besiveržiančią gelmę užliejo
spindulį
kryžmu užklojo
akmenimi tapo
- ašis.
Tame žiedų antplūdyje - tiek visko daug - priešingybės atminties vingiuose atsargiai susiliečia su būsenos trapumu, netgi sukuria pavasariškai nerimastingą sielos veidą, nuotaiką.
Bet kartu labai gražiai ir tarsi išriša, išlaisvina ėjimui...
tas nuostabiai pravirkusių snieguolių potvynis:)
Žaviai.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2009-04-06 18:37:16

ašaros snieguolių
driekiasi
driekiasi

Man tai panašu į paties Pavasario veidą... :)

Vartotojas (-a): paguodos giesmė

Sukurta: 2009-04-06 17:30:21

Originali Juoda - balta interpretacija. Gražu.

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2009-04-06 15:38:08

..ir dar tos pavasrinės ašaros...

Anonimas

Sukurta: 2009-04-06 15:12:57

gražu,
bet gervuogės būna juodos ar čia kalba apie dar ( ne)prisirpusias?

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2009-04-06 15:08:33

Būties atsivėrimas paradoksalus. Mintis kyla ne loginiu argumentų keliu, o lyg dvasios praskaidrėjimas. Eilėraščio stebuklas - kompozicijoje, minties išdėstyme, minties judesys darosi lengvas, vos pastebimas taupiai kartojamų žodžių vėrinyje. Būsenos įtvirtina ramybę.

Anonimas

Sukurta: 2009-04-06 11:08:53

gražiai. daug neigimų, vis galvoju, kaip skaityti tokį darbą, nes rašymui forma veik tobula :) patiko pasikartojimų žaismas.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-04-06 01:26:08

*
raudona skraiste
gervuogių šokis vis
kviečia

...sužavėjo...labai...

Vartotojas (-a): rasa varnė

Sukurta: 2009-04-06 00:47:07

ar laukta ar nelaukta, ar šiandien ar rytoj, ar eik ar neik, toks balansuojantis ant neapsisprendimo, lyg einant per lyną; iš kitos pusės savotiškas, neįprastas
čia gražiausia man vieta: raudona skraiste/ gervuogių šokis vis/ kviečia
:)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-04-06 00:20:42

gražiai sužaista su neiginiu / kuris gali bet kada tapti teiginiu/