Nusileido vakaras lyg kregždutė.
Bučiavo vėsa šiltą kūną.
Daina sklido užu lango –
Barbeno lietus.
Subaltavo dangus – žybsnis tolumoj.
Neprisimenu tokio griausmo,
Perėjusio tuo šiltu kūnu.
Įkvėptas apyšaltis gaivus oras pamylėjo kūną.
Vėl subaltavo dangus.
Trinktelėjo kaip skersvėjis duris.
Uždegiau žvakę.
Liepsna virpėjo, spėliojo norus kūno.
Tingiai ėjo lietaus ūžesys.
Nesinorėjo skirtis su lietum.
Patenkino troškulį, užgėrė alum.
Mintys plaukė iš praeities į nežinią.
Kūnas jautė laisvę.
Jam patiko, ką norėjo, tą ir darė.
Nučiulbėjo paskutiniai paukščių akordai.
Naktis judėjo, suleido nuodus į kūną,
Užmigo iškart.
Sapne kūnas mylėjo kitą kūną.
2004 04 23
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-04-03 21:47:18
Nusileido vakaras lyg kregždutė.
Bučiavo vėsa šiltą kūną.
Romantiškai. O svaigina ir be alaus.. :)))
Anonimas
Sukurta: 2009-04-03 21:34:20
Pavienės mintelės, nejungiamos į vienį.