Žydėjimo stebuklu įtikėjau

Santrauka:
... ... ...
Žydėjimo stebuklu įtikėjau—
Pavasaris, dangaus varpai varpai,
Tėvynės vėjau, mano baltas vėjau,
Ko prie uolėto kranto suklupai ?!

Magnolija ir skardžiai sulaukėję
Čia žarstė savo liūdesį per naktį į žvaigždes—
Aš sužeistą vis glosčiau sodų vėją,
Kurio šviesoj nušvitę buvom mes—

Žydėjimo stebuklu įtikėjau...
giedrex26

2009-04-02 13:51:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-04-03 11:07:11

Jautrus prisilietimas pavasario aidais.

Aš sužeistą vis glosčiau sodų vėją,
Kurio šviesoj nušvitę buvom mes— Paliečia įtikėti, kilti iš liūdesio... Skatinančiai ir labai gražiai.

Vartotojas (-a): obelaitė

Sukurta: 2009-04-02 21:50:27

Stebuklu įtikėjau-žavu:-)

Anonimas

Sukurta: 2009-04-02 17:18:40

Lengvutis, plevėsuoja erdvėje.

Vartotojas (-a): Žaneta

Sukurta: 2009-04-02 14:51:25

Labai jausminga ir nuoširdu.Miela skaityti.

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2009-04-02 14:02:00

"Aš sužeistą vis glosčiau sodų vėją"

Kaip gražiai, kaip jautriai... Tiesiai į širdį.