Po kruopytę ir po lašą,
Po sėklytę - mažą mažą,
Sėja saulė sodui džiaugsmą,
Beria spindulius lyg auksą.

Boružėlė, tarsi uoga,
Ropščiasi lėtai per stogą -
Jau gražumas iš to aukščio!
Gėris ji žiedais ir paukščiais.

Volungėlė snapą krapšto
Ir vaikučiams tyliai šnabžda -
Žiū, mažiukai, pabaly
Krykščia dėdė vyturys!

Mažučius snapus pravėrę
Dainą traukia volungėlės -
Tai saulutė, tai šilta,
Lyg tėtukas, lyg mama...

Ant tvoros sutūpę šarkos
Naujienas šio ryto tarška -
Na, sesutės, dyvų dyvai,
Kaip pasipuošė karklynai!

Pagalandęs savo snapą
Pusryčius genys surado -
Tuk tuk tuk į alksnio žievę,
Traukia kirminus per dieną.

Tarp eglučių, prie pušyno,
Rausta saulėj žemuogynas,
Su avietėm susitarę
Vestuves uogytės kelia:

Joms smuiku žiogelis griežia,
Taktą muša senas briedis,
O paukšteliai ant šakų
Pritaria šimtais balsų.

Nagi, smagios tos vestuvės,
Tik, kaip buvo, kaip nebuvo,
Pasirodė ten vaikučiai,
Dideli ir dar mažučiai.

Išsitepę lig ausų,
Skina uogas - kaip skanu!
Žemuogių kalnai, aviečių...
Oi, namo mamytė kviečia!

Prisirinkę pilną krepšį
Jie visi namučio šlepsi -
Klega, krykštauja ir juokias,
Surenka mamytei puokštę:

Nuskina paparčio lapą,
O čiobrelis jau kad kvepia...
Skina gėlytes jie uoliai,
Randa ir neužmirštuolių.

Vos pravėrusi vartus
Regi jau mama vaikus,
Net žandai visiems užraudo,
Kaip ji juos myluoja, glaudžia...

Vakarop saulutė sukas,
Budina vaikus ežiukas -
Na, mažučiai, viens du trys,
Laikas jau atmerkt akis!

Lakštingala sparnus kedena,
Traukia dainą - tokią gražią...
Ir, kur buvęs, kur nebuvęs,
Šypteli danguj mėnulis.

Akį merkia, rišas skraistę,
Šokti kviečia jauną žvaigždę -
Eikš, gražuole šio dangaus,
Trypsim, kol rytuos paraus!

Na, berniukai ir mergaitės,
Štai ir galas pasakaitės...
Kai nubusiu, iš pat ryto,
Naują pasaką rašysiu.