į sukniubusią sielą
               ties lietaus miražu
Irena Būtėnaitė-Nagulevičienė

                         Į lapkričio gėlą
                Perlais pažiro
     Gegužio lietus.
     Ir vėlei, ir vėlei
                Vaivorykštėm žėri
                         Pasaulis platus.
                         Jau, rodės, sudužo
                 Į lapkričio gruodą
      Viltis į šukes.
      Vilties – mažytės boružės –
                 Į sutemas juodas
                         Sparneliai nekels.
                         Šviesos kiek pažėrė
                 Padauža įkaitęs
       Gegužio lietus.
       Vienatvę kaip svėrę
                 Išrovė, bet paikas
                          Pamiršo skaičiuoti metus...