Paliečiau perregimą sapno trapumą ir giliai savyje užtrenkiau realybę. Paliesk mane aštria adata ir priversk suvokti tiesą. Priversk atsimerkti. Aš nebenoriu gyventi sapnais. Nenoriu gyventi melu. Bet... gyvenu.
Šaltais išgaląsto peilio ašmenimis paliesk atvirą mano širdį. Skauda. Labai. Bet šitas skausmas per daug tikras, pernelyg realus, kad dėl jo verkčiau. Kad į jį reaguočiau.
Iškrito paskutinis šios nesibaigiančios vasaros sniegas ir sustingdė tylą. Neverk...