Paimsiu žalią žilvitėlį
Su pumpurėliais, su švelniausiais,
Prie jo prisegsiu debesėlį,
Žibuoklę pirmąją priglausiu.

Žiūrėk, lazdyno žirginėliai
Dangaus sūpynėse jau supas,
Gi ten šalpusniai vėl pakilę
Akis saulutės pusėn suka.

Ką dar į puokštę man įpinti,
Kokiom spalvom žilvitį puošti,
Kad tau pavasarį primintų,
Kai apkabinom tąsyk gluosnį.

Ką širdys dvi prie jo kalbėjo,
Vien gluosnio šakos tegirdėjo,
Bet išplepėjo paikam vėjui,
O jis ir kaime greit pasėjo.

Gal ir gerai, kam meilę slėpti,
Tegul mums spindi tikru auksu,
Svarbu, kad metai dar saulėti,
Pavasarių vis noris laukti.

Matai, kiek daug žiedų papylė,
Vėl nosį šelmis man nušluostė,
Tik gal neskink mažų saulyčių –
Priimk eilėraštį kaip puokštę.


2009-03-28