Kadangi iš Suskijos galima sulaukti betko, Laites Respublikos vyriausybė nusprendė priimti Valstybinę naftos taupymo strategiją. Maža valstybė suprato tokios strategijos reikšmę, todėl apsoliuti dauguma balsavo „už“.

Mokykla. 2005 m. sausio 17 d.
Netikėtai pradeda kaukti sirenos, mokykloje kyla panika, mokiniai lekia pro duris į lauką, mokytojai panikuodami apipila vienas kitą verdančiu vandeniu iš elektrinio virdulio... Niekas nesupranta kas dedasi. Nė vienas doras, ar nelabai doras, Laites Respublikos pilietis negalėjo suprasti kas čia dedasi. Mokiniai, beje, patyrė dar didesnį šoką. Prie mokyklos durų jų laukė dar nuo Suskijos Suskiškosios Sąjungos okupacijos laikų užsilikę kariniai sunkvežimiai. Visi buvo į juos susodinti ir išvešti Nachdingės naftos perpompavimo stoties link. Po poros valndų, pasiekus pagrindinį keliones tikslą juos išlaipino. Mokinius, mokytojus, vadovybę pasitiko karininkas Ober von Makštas. Jo kalba buvo trumpa:

- Mes, Laitiečiai, iš jūros nepasiimame nė pusės gėrybių, kurias ji mums teikia. Kur dingsta nafta, mazutas, benzinas, kurį mums dovanoja jūra? Naudodamasis man suteikta teise, pranešu ir iškilmingai skelbiu: netoli Laitės krantų nuskendo tankalivis...

Tokio griausmingo „valio“ dar nieks nebuvo girdėjęs. Mokiniai puolė į jūrą saujomis krovė į kibirus viską ka tik pavyko rasti. Daug nuskendo, daug mirė iš šalčio, bet jų aukos nebo pamirštos. Laitė juos garbingai sudegino katilinės katile. Jų kūnai šildė kitų namus...


Kas per daug – tas nesveika.