esu rudens vėlyvo paukštis
tik džiaugtis galiu ir gėrėtis
kovo ledu pavasaris kaukši
bekele brenda su darganų skėčiu

o, kleve, žaluma tu vėlei putosi
pilnatis išdabins sidabru
bet rudens auksu pralobsi
vienatve lapkričio brydėje

už geismą atseikės dosniai
ilgesiu įnoringa lemtis
plika laja nerimą oši
skausminga tavo rimtis

atleisk, kleve, broli tylusis
čia aš savo gėlai paklusęs