Lašu arbatos smilkalą gesinu

Saldėsis.
Dangų pasiekia Liūdesys
Šleikščiai saldus, kaip akmuo
Jaudulys perbėgo kūnu.

Sėskis.
Laižyk akimis skėtį,
Kuris akis išdūrė Dievui.
Prikandu apatinę lūpą.

Gėdykis.
Palikęs vieną šlykštėkis,
Išpylęs saldžią arbatą
Delnais braukiu per žolę.

Puvėsis
Apgaubęs tylinčią žemę
Paspiria žvaigždę, nusidegina koją.
Palaimingai šypsaus.

Saldėsis
Liežuvio galiuką sukrėtęs
Supurtė sielą begėdis.
Liūdesys. Palieku mintis.
Žalia arbata

2009-03-25 21:38:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Maja

Sukurta: 2009-03-29 21:48:37

Turintis šarmo eiliukas. Kažkuo patraukiantis.

Saldėsis - lyg degtinės gurkšnis slenkantis akmenų užverstu gomuriu.

Vartotojas (-a): gungnir

Sukurta: 2009-03-26 14:09:06

man idilę primena labai, liūdesio maža čia , veikiau jau melancholija

Vartotojas (-a): Žalia arbata

Sukurta: 2009-03-26 12:34:42

Deimante, aš neturėjau omeny Liūdesio.Aš turėjau omenyje Liūdėsį. Lyg kokį apčiuopiamą daiktą, kurį galima nusipirkti parduotuvėje. Šiuo metu mano "meną" (?) galima vadinti pasižaidimu,taip. Vis dėl to, austi mintį apie eilėraščius pradėjau visai neseniai.Ačiū;)
Vaivorų naktys, ačiū tau.
Barabas, na eilėraščio nebepakeisiu. Man jis patinka.

Ačiū už kritiką.

Anonimas

Sukurta: 2009-03-26 10:16:56

man liūdna pasidarė :)

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2009-03-26 08:57:42

Gal gražiau būtų be tų pavienių ždžių prieš posmelius.

Anonimas

Sukurta: 2009-03-25 23:33:25

Kompoziciškai veik tobulas. Labai pagiriu už nuoseklumą ir vientisumą.

Anonimas

Sukurta: 2009-03-25 22:24:00

LiūdEsYs.
Pasižaidimas. Lyg prasimankštinimas prieš kažką rimtesnio.