Santrauka:
Noriu pabrėžti, kad ne aš viena esu kūrėja šio fantastinio pasakojimo. Autoriai : ILONA, IRENA, TADAS ir Ieva. Tiesiog aš įkeliu jį, kad pasiskaitytumėt. Tai mūsų bendras darbas per literatūros pamokas. Malonaus skaitymo ;)
2300 metai. Įvyko globalinis Žemės atšilimas. Vis ledynai ištirpo, ir vanduo apsėmė visą pasaulį. Neliko nei vieno sauso žemės lopinėlio, medžių, švelnios vejos. Bet yra viena vieta, kur žmonės įkūrė gyvenvietę ant vandens. Ten matyti plūduriuojantys namai, prekyvietės ant banginio nugaros, plaukiojantys dviračiai bei gausybė greitaeigių laivelių. Tačiau maisto atsargų nepaliaujamai mažėja, žmonės valgo tik jūros gėrybes. Žemiečiai jau praradę viltį kada nors išvysti sausumą dėl savo protėvių klaidų.
Kai vieną dieną į vandens kvartalą atskriejo milžiniškas kosminis laivas, žmonės labai nustebo. Marso gyventojai per savo palydovus sužinoję apie Žemės nelaimę, praneša:
- Mieli žemiečiai, mes atvykome iš kitos planetos, nes norime padėti jums. Juk esame kaimynai iš Saulės sistemos.
- Kaip jūs galite mums padėti? – sukluso žmonės.
- Be abejo mūsų mokslo ir kultūros lygis yra aukštesnis nei jūsų. Mes savo palydovų pagalba ištyrinėjome jūsų planetą ir radome salą, kuri yra į šiaurę nuo šios vietos.
- Kaip tai? Bet juk ištirpę ledynai užtvindė visą planetą...
- Taip, bet žemynų litosferos plokštės užkliudė seniai nuskendusią Atlantidos salą, kuri per globalinį atšilimą išniro. Ji tikrai egzistuoja, nes mūsų palydovai tikrai nemeluoja.
Įsitikinę mariečių protiniais sugebėjimais, žemiečiai išvyko ieškoti Atlantidos. Jie plaukė su ateivių palyda ir jų atsiųstais laivais. Marso gyventojai buvo teisūs – Atlantidos salą jie surado. Žemiečiai ir marsiečiai tris dienas šventė įkurtuves žaliuojančioje saloje. Tuo metu, kai kiti linksminosi, mokslininkas Frensonas atliko tyrimus. Jis suprato, kad Atlantidą nesustabdomai semia vanduo. Pagal Frensono skaičiavimus sala per artimiausias tris dienas bus galutinai užtvindyta. Kai mokslininkas atvedė į protą kitus, visi žmonės puolė į paniką. Visą turtą, daiktus ir laivus jie buvo palikę senajame vandens kvartale. Tada marsiečiai ištiesė pagalbos ranką:
- Mes pasitarėme ir nusprendėme jus pasikviesti į savo planetą. Suprantame kaip sunku gyventi be medžių, paukščių ir kvapnios žolės...
- Labai kilnu iš jūsų pusės, bet ar yra Marse sąlygos mums? Juk mūsų kūnai skirtingi.
- Žinoma. Per kelis šimtmečius planetoje susidarė vandens telkiniai, ozono sluoksnis. Raudonajame Marse yra deguonies, Marso trauka.
Taip buvę Žemės gyventojai paliko gimtąją planetą ir išskrido su draugiškaisiais ateiviais į Marsą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): dytacka
Sukurta: 2009-03-28 19:34:28
Sudomino
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-03-25 21:38:57
Tikrai sudomino. Nauja idėja, be to man ir šiaip fantastika nerealiai patinka, tik esu gan išranki (mat turiu mėgstamą rašytoją). Šis kūrinys tikrai žavi, bet... LABAI LABAI NORĖTŲSI PRATĘSIMO! Prašau...