Sūpuoklėmis pavirtę pažadai –
Aukštyn – žemyn – be poslinkio
Sušaldytas žiemos dangus –
Kvadratinis pro mano lango stiklą
Kremuotos dienos pelenų dėžutėj –
Saldžiarūgščiais džiovintais obuoliais pakvimpa
Beginklis, nebe jaunas kėdutės atlošėlis –
Mielesnis už sintetinę tikrovę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-10 13:01:06
Miela. Ypač atlošėlis.
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-24 21:54:01
Gražu,gražu:-)
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2009-03-24 18:29:31
tas kėfės atlošėlis sugraudino iki ašarų. Ačiū. Į mėgstamiausius.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-24 13:59:54
pritarsiu...
Anonimas
Sukurta: 2009-03-24 11:30:48
atlošėlis neįsipaišė :(, bet tik mano nuomonė, kitkas - švelniai sūpuojasi :)