sulygau šešis dešimtmečius properšų
už save, bėgančią ledu,
skrieki, sukuti, ežero dumplės pleišėja
-----------------------------------------------
atsėlina tamsa
akis kartūno mazguose sunėrus
ir dreskia riksmą šelmeniu ---
nusergėtum savus. iš trauklapio šukes
į alveolių deltą bloškiant,
bet žingsniai ---
jau priglunda, tokie panašūs. sumerkti į tylą.
ir plaštakos nuglostytos sulig
dugnu. taip nugaudžia ---
net meldai išbrenda
po kauburio žymę pasidalinę
---------------------------------------------
tik kopija,
tik paskutinę kopiją suglamžo
krumpliai. nepaviję kranto