Užtušuok kliediesiais geismo vardą,
Kai išmesi iš savo nakties.
Tą žaibolaidžio trankomą kartą
Viduje tegu nerimas krės
Ir pajuos visos vietos krūtinėj,
Kur lytėjo salsvi bučiniai.
Ar meni mūsų kavą rytinę?
Tai nuo jos man gerklėj pūliniai...
Nuo meluojančio veidrodžio blyksnio,
Nuo šlepečių raudonio kampe –
Neberasiu Tavęs vakarykščio:
Išbyrės tik tarp pirštų kava.
Keista juk, kas svaigino – neliko,
Drobėje išsiliejo dažais.
Tavo spalvos – naivuolės skriaudiko
Išgaravo – drobėj išdžiūvai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-03-20 20:20:03
stiprus žodžių užtaisas, .. poetiška
Anonimas
Sukurta: 2009-03-20 14:39:28
emocinis krūvis į rytojų kelią rodantis:)
Vartotojas (-a): skaimik
Sukurta: 2009-03-20 14:25:45
Lai liejasi drobėje dažai ir viską tvyro atmintį....