Iriuosi aš gyvenimu, skubu
Per sūkurius, per seklumas, be kranto.
Nuskęsta mano laikas - kaip trapu!
O man pro šalį gulbės plaukia, skrenda.

Kada į dangų pakeliu akis,
Tai saulė šviečia, tai, žiūrėk, jau lyja.
Dairausi, kas patars, kas pasakys,
Kaip man išsaugoti vandens leliją?

Tegu per vasarą ji vandenuos
Stebės gražuolių gulbių baltą šokį,
Man trupinėlį džiaugsmo dovanos...
Juk niekad pinigais už tai nemoki.

Tik meile daliniesi, vien tik ja,
Minutę slogią gerumu paglostai.
Atgal negrįžta vandenys, deja,
O nuo šaltų purslų parausta skruostai.