Šiąnakt susapnavau vietą. Daugiau gatvę. Skersgatvį. Net nežinau, kokiame mieste. Tiesiog sapne ji buvo. Ir net ten, sapne, aš supratau, kad štai čia aš noriu praleisti visą gyvenimą.

Iš dviejų pusių stovintys raudonų plytų namai, turintys gotikinio stiliaus langus... prie namų šaligatviai... Ploni einantys šonuose gatvei. Dešiniojoje pusėje gyvena žmonės. Jų namų langai išpuošti įvairiomis užuolaidomis. Gatvės gale butas, kuriame gyvensiu. Iš jo matosi anapus gatvėj mažas knygynas. Su keista pavėsine prie durų. Jo vidus senas. Lentynos dulkėtos. Tačiau tas knygų kvapas kerintis, ten tiesiog užhipnotizuoja. Ten aš dirbsiu. Paėjus truputį. Keletą žingsnių. Gatvelė baigiasi. Sena kavinukė. Ten dirbs mano vyras. Ten su juo ir susipažinsiu. O išėjus iš tos gatvės atsivers didžiulis miestas. Ten gyvenimas be perstojo virs. Į miestą išeisiu retai. Man to nereikia, juk užsidarysiu savo svajonėse mažame skersgatvyje.