Iš pušies įskelto kamieno
Sakai kaip kraujas teka,
Iš dangaus beribio mėlio
Krinta ašaros ant smėlio.

Pritvinkęs dūmų kambarys...
Ieškot tavęs sunku,
Teka ašaros iš lėto,
Ir širdy vėl neramu.

Išlindę ašmenys kieto kardo
Kaip ledas šalto žemės prado
Ištirpsta ir sušyla –
Taip siela iš nebūties pakyla,

Taip norai ir svajonės...
Viltys tos malonios...
------------------------------
Taip kutena kraują,
Kaip kad po kardo ašmenimis lįstum,
Kaip tu bučiuotum,
Bet jau nebepaklystum.