Apsigobus saulės baltu rūbu,
Per sutemusias nakties bangas
Tu eini...per skausmo gruodą grubų,
Per žaibų karūnas ir žvaigždes--
Kas tau davė šitą deivės galią,
Kas sparnus tau įžiebė dangaus ?!
Širdį vėtros plaka, vėtros kelia--
Žemė klausos stūgesio graudaus--
Vėjo balto stūgesio. Sumišo
Saulės jūra ir naktis juoda--
Tarp ledinio kovo upės plyšio
Properšoj paskendusi malda,
Apsigobus saulės baltu rūbu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-09 21:26:21
Jau,kad suvirpėjo širdis-nuostabiai išdėliotos mintys:-)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-03-09 19:46:49
Kas tau davė šitą deivės galią,
Kas sparnus tau įžiebė dangaus ?!
Labai...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-03-09 18:54:25
Skaitant Giedrės poeziją net apsiniaukusią dieną dangus giedrėja. Labai gražiai.
Anonimas
Sukurta: 2009-03-09 17:16:15
Šviesu šviesu.
Anonimas
Sukurta: 2009-03-09 12:33:14
Manyčiau Giedriška ;)
Anonimas
Sukurta: 2009-03-09 11:10:29
...graži pavasario ir vilties kelionė...puiki lyrika.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-03-09 09:58:06
Sumišo saulės jūra ir naktis juoda...labai ;)
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-03-09 09:34:13
Patiko labai,imu į mėgstamiausius...
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-03-09 07:47:01
Tarp ledinio kovo upės plyšio
Properšoj paskendusi malda --- šildo šaltyje.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-03-09 07:45:21
Gražus. Net pasižiūrėjau į dangų, bene saulę pamatysiu, bet kur tau, rūkas ir toks tirštas.