Šaltais šaltais žiemos vakarais,
Kai nešvarios balos tampa ledais –
Kertu dvimetę uogienę ir dar medaus!
Įkrėtė bitės mažam šio gėrio saldaus.

Nes – vasarom – šiltais paryčiais,
Klajojom mudu žalių dramblių laukais.
Neblogą žinau slėptuvę -- ar vėl mataus?
Kyšteli galva drambliuko gabalėlyje dangaus.

Ir vaišino bitės puikiais ledais –
Pagardintais dulkėm aukso – gardžiai gardžiai...
O žali laukai ir vėl su vasara atplauks...
Tad, drambliuk Tu mielas, – lyžtelk vasaros medaus.