Tu žadėjai, sakei,
Kad negali be manęs.
Aš tikėjau kaip kvailelė, prisiminus, kaip skaičiuodavom žvaigždes.
Man nereikia tavo žodžių ir tuščių pažadų.
Nors melagis buvai, bet akys vis tiek tvenkiasi ašarų.

Užmiršta, pamiršta...
Kaip žaislai vaikystėje.
Neapleistas telefonas tylės
Šiandien, rytoj, visada...
Prisiminimai apie tave išliks blankūs,
Bet tikri atmintyje...

Nors nėra pasaulio be melo,
Šitaip nėra tau pas mane kelio.
Tai kaip pasaka be pabaigos:
Mano ir tavo istorija.
Ar pažįsti tu mane?
Aš – siela, besiblaškanti rūke,
Bet negaliu be tavęs...

Užmiršta, pamiršta...
Kaip žaislai vaikystėje.
Neapleistas telefonas tylės
Šiandien, rytoj, visada...
Prisiminimai apie tave išliks blankūs,
Bet tikri atmintyje...