Kovo 11-oji,
            vėl pavasario šventė.
Ne tik upių, laukų – mūs gamtos.
Greit bus dvidešimt metų, kai
                                       galim gyventi
Mes, vaikai vėl laisvos Lietuvos.

Prie namų anksti gėlėms dar
                                       pražysti,
Nesukrovė vyšnelė žiedų,
Pasipuoš Lietuva, pasitikusi
                                       savo jaunystę,
Amžinuoju trispalvių šilku.

Na ir kas, kad šiandieną
                                       žvarboka,
Kad danguj daug pilkų debesų,
Pamiškėj jau žilvičiai susprogo,
Nuo žibuoklių akių bus šviesu.

Svajojom –
              išeisim į kelią, į tiesų,  
Po metų, kitų bus lengviau.
Ir tėviškės kaime, ir mieste
Laimingą lietuvį mačiau.

Kovo 11-oji,
            buvo laisvės gležnutės  pradžia,
Dabar – valstybės
                           gražiausioji šventė.
Pakilę iš pančių,
            prabudę nakčia,
Nepavarkime Laisvėj gyventi!



2009-03-02