Vėjas jūroj bangas šiaušia,
Horizonte laivas plaukia.
Baltos burės greitai neša
Į neatrastą dar kraštą.

Saulė, vėjas, jūros toliai –
Nesugrįžt ilgai namolio,
Tik kelionė bus linksma,
Laivo vardas – „Šypsena“.

Triumuose gausu čia maisto –
Sulčių, įvairiausių vaisių,
Daug daržovių, vitaminų,
Uogų, persikų, citrinų.

Įgula – šaunūs berniukai,
Stovintys eilėj dantukai.
Jūra ošianti, gili,
Jiems sava, šilta, švelni.

Ką sakyt, tie vyrai drąsūs –
Jei paklystų, kelią rastų
Ne tik naktį ar audroj,
Bet ir žemėj svetimoj.

„Šypsena“ – geriausias svečias,
Tuoj nušvinta antras, trečias.
Kur bebūtų, visi žmonės
Tampa gražūs ir malonūs.

* *  *
Bėga dienos ir savaitės,
Naktį saulę keičia žvaigždės,
Svetimi krantai, salynas,
Užu borto – vandenynas.

Tik ir jiems bėda nutiko –
Kitą laivą susitiko,
Toks aprūkęs, tikras juodis,
Ir vadinasi „Ėduonis“.

„Šypsena“ šiek tiek sutrinka,
Nors retai taip atsitinka.
Be žiūronų aiškiai mato,
Kad sutiko jie piratus.

Ne juokai, vai, ne juokai,
Pavojingi jų ginklai.
Kur tik gali, kiek tik spėja,
Mikrobus piratai sėja.

O mikrobai – tai nelaimė,
Skausmas, nemiga ir baimė.
Šypsena nuo veido dingsta,
Akys ašarom patvinsta.

* *  *
Saulė temsta, dangus gaudžia,
„Ėduonies“ patrankos griaudžia.
„Šypsenos“ baltuolės burės
Daug skylių, skylelių turi.

Tik liūdėti dar anksti –
Bus mikrobai nušluoti.
„Šypsenos“ pastos patranka
Puikiai mikrobus suranda.

Laivo deny kareivėliai –
Minkštutėliai šepetėliai –
Šluoja mikrobus už borto,
Kad daugiau čia neįžengtų.

„Ėduonis“ į šoną sprunka,
Kaip jam pasta nepatinka!
Pučia dūmus, šonai braška –
Jūroje mikrobai skęsta.


* *  *
Plaukia „Šypsena“ į uostą.
– Remontuot! – komanda duota.
Odontologai meistrai
Dirba ten labai gerai.

Čia stropieji robotukai
Sukas – žybčioja grąžtukai,
Čiumpa, gaudo mikrobus
Tuos nenaudėlius mažus.

Lieja denį iš silantų,
Kur duobė – užpils cementu,
Naujas bures vėjas kelia,
Vandenyno ilgas kelias.  

Laivo šonai užtaisyti,
„Šypsena“ baltai vėl švyti,
Plombos tvirtos ir tikrai
Jos laikys labai ilgai.


2009-03-02