Klusniai banguoja jūra,

Dūžta krištolinės bangos į krantą,

Pučia smarkus vėjas,

Nuskandinantis mano svajones...



Tuoj sužibs žvaigždės,

Pabusiu vienoje iš jų

Ir keliausiu kur noriu,

Nes mano širdis išsiilgus kelionių.



Būsiu aš kas noriu –

Ir paukštis dangaus platybėse,

Ir sliekas žemės gelmėje,

Ir žuvis žydrajame vandenyne...



Ir skrisiu, ir šliaušiu, ir plauksiu,

Kur mano svajones nuneš,

Kur likimo vėjas pabus,

Ir girtas angelas sargas prabus.



Gaudysiu žvilgsnius praeivių,

Seksiu pasakas vaikams,

Rodysiu špygas į dangų,

Šauksiu balsą sprangų.



Lis lietus, perkūnijos griaus,

Niekas nemiegos, tik kalnus griaus,

Didžiulė audra siaus

Ir nupūs mane atgal,



Atgal prie jūros,

Kur nuskandinsiu ne tik mintis,

Bet ir pačią save.

O gal kas nors išgelbės?