Vienas-du, vienas-du,
Pažiūrėk, kaip aš žengiu.
Tikras vadas – stiprus, rimtas,
Už manęs kareivių šimtas.

Išrikiuosiu juos ratu,
Priešui bus labai baisu.
Kai išgirs jie „Šaut, ugnis!“,
Tuoj į krūmus išlakstys.

Kareivėliai mano drąsūs,
Geresnių kitur nerasit,
Nesvarbu, kad netikri,
Naktį ilsisi krepšy.

Štai kokia aukšta tvirtovė,
O ant jos patranka stovi,
Tegul priešas net nebando
Skrist per mūsų taikų dangų.

Aš kol kas tiktai žaidžiu,
Bet užaugti greit žadu,
Ir tada jau iš tiesų
Ginsiu Lietuvą ginklu.


2009-02-26