Laiko rievės ratilais sušąla –
Auga ir storėja patirtis,
Iš šalies atrodo, lyg šakalai  
Rankų tau draskyti paskirti.

Kūkčioja keista nežinomybė
Laikmečio saulėtoje aky –
Į kamieną keturiom įkibę
Minta sultim nuo mažens akli.

Augantiems išsiskleidžia panosėj
Geidulio ir priekaištų puta.
Niekada iš anksto nežinosi,
Ar taurė tuščia, ar pripilta.

Išsisklaido išgraužos pelėsiais
Ir sudygsta ant siaurų takų,
Prie širdies baltos neprisiliesi –
Tarpsta viskas žemėj ne laiku.

Žiedlapiais apsipila svajonės
Kaip šventoriuj – kunigo darbai,
Kai mergaitės tautiniais sijonais
Lenkiasi ir barsto pagarbiai.

Rievių virvės suriša kaltuosius,
Nekaltus jos perduria smaigu –
Tolumoj kaip burlaivis baltuos vis
Savo žingsnį dedantis žmogus.