Aušrojančių ūkų banga,
Lyg anemonių sielos skristų,
Įsupo mus kalnuos staiga--
Erškėtrožėmis einant Kristų--

Baltoms erškėtrožėms kalnų
Parodė skardžiai prasivėrę--
Ir ant beviltiškai grynų
Uolų prakalbinai tu svėrę

Iš mūsų  liūdesio laukų,
Kur lietūs taip gražiai išlyja
Gyslotus akmenis…Šaukiu
Jų permatomai tyrą giją--

Kada vėl skardžiais tais einu,
Kada vėl liūdesį sapnuoju--
Į rožę smingantį švinu,
Tą kalną pramintą šventuoju--

Aušrojančių ūkų banga,
Lyg anemonių sielos skristų…